Raseinių lopšelyje-darželyje ,,Saulutė“ socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė ir Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologė Rasa Baležentytė vasario-birželio mėnesiais kvietė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus įsitraukti į autorių parengtą projektą ,,Emocijų lėlės“ eTwinning platformoje.

Klausantis, kuriant pasaką formuojasi socialinės, kalbinės kompetencijos, lavinama vaizduotė, plečiamas žodynas, mokomasi nuosekliai dėstyti mintis, formuojasi savikontrolės įgūdžiai. Siekdamos tobulinti vaikų socialines, kalbines kompetencijas logopedė Milda Vežbavičienė ir socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė parengė ir įgyvendino nacionalinį eTwining projektą „Pasaka maiše“. Prie projekto prisijungė Alytaus lopšelio – darželio „Pasaka“, Rokiškio lopšelio – darželio „Varpelis", Alytaus lopšelio – darželio „Saulutė“ pedagogai.

Projekto tikslas: žinių apibendrinimas, ką mokėmės, sužinojome per mėnesį.

Projekto nauda: raidžių pažinimas ir jų dėliojimas skatina vaiko kalbos vystymąsi, loginį mąstymą, lavina estetinį suvokimą, žadina kūrybiškumą, skatina bendrystę.

RUGSĖJIS

• 
• 
•  

SPALIS

• 
• 
•  

LAPKRITIS

• 
• 
• 
•  

GRUODIS

• 
• 
• 
•  

SAUSIS

• 
• 
• 
•  

VASARIS

• 
• 
•  

KOVAS

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

BALANDIS

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

 

2018/2019 m.m. ,,Vabaliukai“ grupės projektas įtraukiantis tėvelius ,,Kuriu šviesoje su savo tėveliu, kai mano gimtadienis“

Projekto tikslas: gimtadienio  mėnesį kartu su savo tėveliais kurti bendrą darbą ant šviesos stalo ir sugalvoti darbui pavadinimą.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

 

Lietuvos tautinių mažumų vaikų darželiuose vaikai turi galimybę mokytis ir gimtosios kalbos, ir lietuvių valstybinės kalbos. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatyta,
kad tautinių mažumų vaikų darželiuose ir mokyklose priešmokyklinio ugdymo etape lietuvių kalbos ugdymui skiriama ne mažiau kaip 4 val. per savaitę.
Tėvelių dalyvavimas vaikų kalbinio ugdymo procese yra itin svarbus – vaikai lengviau ir geriau išmoks lietuvių kalbos, jei tėveliai jiems padės. Kviečiame tėvelius nuolat bendrauti
su darželio pedagogais ir tartis, kaip paskatinti vaikus domėtis lietuvių kalba ir ką daryti, kad lietuvių kalbos mokymasis būtų sėkmingas ir džiaugsmingas

„Antroji kalba ankstyvajame amžiuje“ patarimai tėveliams   https://smsm.lrv.lt/uploads/smsm/documents/files/Leidinys/tevams.pdf

Specialioji pedagogė-logopedė Rasa Jokubauskienė parengė informaciją tėvams, kuri padės atpažinti dėmesio sunkumų turinčius vaikus. Taip pat bendras rekomendacijas, kaip tėvai turėtų auklėti bei ugdyti tokius vaikus. Šalia rekomendacijų pateikta ir užduočių, kurių tikslas - lavinti vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sunkumų, regimąjį ir girdimąjį dėmesį bei suvokimą. Kviečiame atlikti užduotis namuose kartu su vaikais: https://padlet.com/rasajokubauskiene/bap74h3kh6kd49hf

Vaikų kalbos raidos skatinimas ankstyvajame amžiuje

Parengė logopedė Milda Vežbavičienė

Nors ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu vaikui yra rekomenduojama atsiriboti nuo informacinių technologijų priemonių, daugelis šiuolaikinių tėvų naudoja šias priemones  kaip būdą vaikų nuraminimui. Ypač tai pasireiškė karantino laikotarpiu, kai tėvai buvo priversti būti namuose su savo vaikais ir kartu dirbti nuotoliniu būdu. Viso to pasekmė – vaikai mažai kalba ir/arba jų kalba sunkiai suprantama, sakiniuose painiojasi lietuviški su angliškais žodžiai.

Dažnas atvejis, kai ryte atėjus vaikui į darželį išgirsime ne labas rytas, bet „hello“ ar vakare atsisveikinant vietoj viso gero – „goodbye“. Vieni tėvai džiaugiasi, nes mano, kad jų vaikas jau turi anglų kalbos pradžiamokslį, kiti – paskubomis bando jį pataisyti.

Ankstyvajame amžiuje mokyti užsienio kalbų reikia teisingai ir taisyklingai. Kol vaikas dar neturi tvirtų kalbinių įgūdžių, nemoka taisyklingai kalbėti gimtąja kalba, neturėtų „netvarkingai“ mokytis kitų kalbų bei visą dieną žiūrėti filmukus užsienio kalba, pritaikyti lengviausius užsienio žodžius savo kalbai, pvz. „hello“ yra lengviau pasakoma nei „labas rytas“, „blue ball“ lengviau nei „mėlynas kamuolys“, todėl vaikai dažnai lietuviškas formuluotes pakeičia angliškomis. Siekiant to išvengti,  reikia stengtis, kad kiekvieno išmokto užsienio žodžio atitikmenį vaikas žinotų ir lietuviškai bei naudoti tas kompiuterines programas, filmukus, žaidimus, kurie yra lietuvių kalba.

 Kompiuteriu, telefonu galima mokytis piešti, mokyti atpažinti, palyginti daiktus, spalvas, figūras, gyvūnus, dėlioti dėliones ir t.t.

Tikslingai naudojant informacines technologines priemones galima padėti atsiskleisti vaiko kūrybiškumui, patenkinti smalsumą, lavinti mąstymą.

Logopedė Milda Vežbavičienė

Jau prasidėjo vasara ir kai kurie vaikučiai laiką leidžia namuose su broliais, sesėmis, tėveliais ar seneliais. Kad turiningiau praeitų laikas, psichologė Rasa Baležentytė ir socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė parengė įvairių veiklų pasiūlymų lankstinuką vasaros metui.

Lankstinuką žiūrėkite čia.

LANKSTINUKAS „PAGRINDINĖS EMOCIJOS“