Nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. vasario mėn. vyko respublikinis metodinių darbų virtualus projektas „Garsus girdžiu – gražiai kalbu“, skirtas foneminės klausos, girdimojo suvokimo lavinimui bei žodžių garsinės analizės ir sintezės tobulinimui.

Projektą organizavo logopedė M. Vežbavičienė kartu su Raseinių ŠPT metodininke J. Urbonavičiene ir Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ logopede G. Juškiene.

Prie projekto prisijungė 59 dalyviai iš visos Lietuvos. Buvo sukurta daug įvairių metodinių priemonių, parengtas priemonių katalogas. Projekto dalyviams išduotos Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos pažymos.

Projekto GARSUS GIRDŽIU - AIŠKIAI KALBU priemonių katalogas.pptx

Tėvai dažnai nerimauja, jei jų vaikas pradeda kalbėti vėliau nei bendraamžiai. Vieni ramina save, manydami, kad „išaugs“, kiti sunerimę skuba ieškoti pagalbos. Tačiau svarbiausia – laiku atpažinti signalus, kurie gali rodyti, kad vaikui reikia specialisto pagalbos.

Kas yra normalu ir kada reikėtų sunerimti?

Vasario 3d. – kovo 14d. vykdomas 6 savaičių „Kalbos ugdymo pamokėlių“ ciklas priešmokyklinio amžiaus vaikams. Projektas yra orientuotas į įtraukų ir motyvacinį kalbos ugdymą, kuris prisideda prie vaikų kalbos raidos ir grupinio darbo skatinimo. Organizuoja logopedė M. Vežbavičienė.

Vasario mėnesį vyko rajono ugdymo įstaigų ugdytinių kūrybinių darbų fotografijų paroda „Mažai širdelei mieliausi lietuviški žodžiai“, prie kurios prisijungė logopedė M. Vežbavičienė ir devyni lopšelio-darželio ugdytiniai.

Mažieji dalyviai kūrybiškai perteikė gražiausius jiems lietuvių kalbos žodžius. Visi jie buvo apdovanoti padėkomis už pastangas ir originalumą.

Logopedė Milda Vežbavičienė

Vis daugiau vaikų Lietuvoje auga dvikalbėse šeimose – vienas iš tėvų kalba lietuviškai, kitas – kita kalba. Dalis tėvų džiaugiasi, kad jų vaikas turės pranašumą, tačiau kiti nerimauja, ar dvikalbystė nepakenks kalbos raidai. Ar tikrai verta sunerimti?