KAI TAI DAROMA TYČIA: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
ĮVAIRIAIS BŪDAIS: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
SUKELIA PASEKMIŲ: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma jo / jos sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
NEPRIEŽIŪRA: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
TAČIAU: smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką ar paauglį panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir vaiko negalima apsaugoti kitomis priemonėmis.
Kaip elgtis, jei vaikai tarpusavyje smurtauja?
Jei vaikai tarpusavyje smurtauja mokykloje, mokyklos ar kitos ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos administracija turi imtis reikiamų priemonių, kad smurtas nepasikartotų, būtų suvaldomi smurto atvejai, o vaikui, patyrusiam smurtą, ar smurtavusiam prieš kitą vaiką, būtų suteikta reikalinga pagalba.
Ne visais atvejais sprendžiant problemas turi dalyvauti vaikų teisių apsaugos specialistai, tačiau mokytojas ar kitas specialistas, įvertinęs situacijos sudėtingumą, grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, apie patyčių ar kito smurtaujančio vaiko elgesio atvejį turi pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui.
Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą.
Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.
Kalbantis su vaiku neleistina:
Negalima žadėti to, ko nebus galimybės ištesėti, pavyzdžiui, nesakyti „Tau daugiau nieko blogo neatsitiks“.
Neleistina versti vaiko detaliai pasakoti apie patirtą smurtą. Svarbu leisti jam kalbėti tiek, kiek jam norisi.
Nereikėtų klausinėti vaiko apie jo jausmus smurtautojui.
Geriau neklausti vaiko, kodėl jis anksčiau nepasakė ar nesipriešino smurtui. Tai vaikui gali sustiprinti kaltės jausmą. Jei yra žinoma, kas yra smurtautojas, ar leisti jam susitikti su vaiku, spręs teisėsaugos institucijos kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Negalima leisti vaikui atsiskleisti prie kitų vaikų. Reikia saugoti ir gerbti jo privatumą, neatskleisti ir neaptarinėti informacijos su nenusijusiais asmenimis.
Reikšmingos detalės
Rekomenduojama vaiko papasakotas smurtinės situacijos detales užrašyti kaip įmanoma tiksliau, cituojant vaiko kalbą: kada prasidėjo smurtas, kas tai darė, kas apie tai žino ar žinojo, kam vaikas yra dar pasakojęs ar kodėl nepasakojo, kokie, vaiko supratimu, buvo smurtautojo motyvai, kaip vaikas jautėsi po smurtinio įvykio.
Būtina įvertinti, kiek vaiko pasakojimas galimai realistiškas, ar vaiko nurodomos aplinkybės, faktai atitinka sužalojimų turinį, sunkumą (pavyzdžiui, ant vaiko rankos matoma suaugusio asmens plaštakos dydžio mėlynė, o vaikas sako, kad jam per ranką sudavė penkiametis brolis).
Svarstyti apie vaiko patiriamą smurtą galima, kai vaiko sužalojimai yra neįprasti, jo pasakojimas atrodo neįtikinamas.
SVARBU PRISIMINTI, kad smurtą patyrę vaikai dažnai neprisipažįsta, kas ir kaip prieš juos smurtavo, dėl įvairių priežasčių:
Galvoja (ar yra įtikinti), kad yra patys kalti dėl tokio elgesio su jais.
Nori būti ištikimi savo smurtautojui.
Bijo smurto atskleidimo pasekmių ar panašiai.
Skubiai reikia pasirūpinti, kai:
Kyla akivaizdus pavojus vaikų fizinei, psichinei sveikatai.
Nėra maisto, badaujama.
Nesaugu dėl higienos stokos (pavyzdžiui, nėra geriamo vandens).
Dėl psichikos sveikatos sutrikimų paūmėjimų vaiko tėvai ar globėjai nėra pajėgūs pasirūpinti vaiko fiziniais, psichologiniais, socialiniais poreikiais.
Yra tikimybė, kad vaiko tėvai ar globėjai, vartojantys alkoholį, narkotikus ir apsvaigę nuo jų, artimiausiu metu nesiliaus to daryti.
Kreipkitės į Lietuvos policiją bet kuriuo paros metu Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Kreipkitės į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.